Ignotas Karpis į istoriją įėjo kaip pirmasis Rusijos imperijoje bei antrasis Europoje panaikinęs baudžiavą ir suteikė laisvę daugiau nei 16 000 jam priklausiusių žmonių. Šalia kelio iš Batniavos į Paštuvą yra topolis „Baudžiauninko rykštė“ – Karpio tuopa, menanti baudžiavos laikus ir dvarininkų žiaurumą. Pasakojama, kad šis medis išaugęs iš rykštės, kuria mirtinai buvo nuplaktas baudžiauninkas. Karpiai – sena Lietuvos bajorų giminė, kildinusi save iš Italijos. Nuo XVI a. Karpių giminės centras buvo Joniškėlis, o nuo 1738 m. iki 1817 m. Paštuvos dvarą valdė Karpiai. Paštuvos kapinėse yra piliakalnio pavidalo didelis ir apskritas kapas, apie 2 m aukščio, kuriame, anot vietinių žmonių pasakojimų, palaidotas vienas iš Karpių giminės atstovų. Aplankėme ir stilizuotą I. Karpio skulptūrą, kurią sukūrė T. Vosylius.
Paštuvos bažnyčioje, grįžęs iš Sibiro tremties, kunigavo Juozas Vailokaitis. 1953 m. buvo palaidotas Paštuvos kapinėse. J. Vailokaitis – vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos asmenybių: teologijos daktaras, žurnalistas, ekonomistas, bankininkas, redaktorius, Steigiamojo Seimo bei I ir II seimų narys, Lietuvos valiutos (lito) leidimo komisijos pirmininkas, Steigiamojo ekonomikos komisijos pirmininkas.
1993 m. šalia perlaidotas jo brolio Jono Vailokaičio Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, daugelio maisto ir pramonės įmonių savininko, ekonomisto, bankininko, palaikai. Brolių Juozo ir Jono Vailokaičių kapas ir paminklas įtrauktas į Kauno rajono istorijos paminklų sąrašą.
